Kelionraštis. Kartą per gyvenimą keliaujant…
Iki Karibų jūros krantų kelio būta ilgo ir gana varginančio. Norėdama susipažinti su Kuba, pakeliui patrypčioju ir savo kelionių žemėlapį pažymių dar dvejomis man naujomis šalimis. Pirmoji stotelė Olandijoje ir su Juozapu prakeliaujame skersai šalį nuo Eindhoveno iki Amsterdamo. Pakeliui link Kubos stojama 15 valandų persėdimui Meksiko mieste. Čia atvykstame su lietuvaičiu Mindaugu, galiausiai trise
Mes tai įveikėme – tarp 4000 salų Mekongo upėje Sėkmingai įveikus korumpuotą Kambodžos – Laoso pasienio tvarką, šalies keliai tapo atviri. Pirmoji stotelė Laose buvo persikėlimas į Don Det salą. Tai buvo tik viena iš keturių tūkstančių upėje susitelkusių salų, kuri mus priėmė svetingai. Vos už 2,5 EUR susiradome atskirą nedidelį namuką dviems, kuriame nusprendėme
Pusmečiui kartu su Juozapu išvykę į Pietryčių Aziją įpratome nuolat keliauti lėktuvais, traukiniais, autobusais, laivais ar kitomis vietovei būdingomis transporto priemonėmis. Per Kalėdas sėdėdami kuprinėtojų mėgstamoje Kambodžos saloje, prisiklausėme įvairiausių istorijų ir nuotykių iš žmonių, kurie keliauja vieni, tik tranzuodami ar skaičiuoja trečius metus kelionėje aplink Pasaulį. Tik atsisveikinus su sala ir iš pietinės šalies
Dar būnant Balio saloje vis dažniau ir dažniau girdėjau Juozapo pamąstymus apie tai, kad turime išnaudoti visas galimybes ir galbūt pavyktų aplankyti Brunėjaus sultonatą, įsirėžusį Borneo – trečioje pagal dydį pasaulio saloje. Kilus tokioms mintims, naršydami internete, radome pigius skrydžių bilietus. Juozapas patikrino keliavimo galimybes saloje ir netrukus į elektroninio pašto dėžutę gavome užsakytų bilietų
Aplankius Javos, Gili ir Lomoko salas, atėjo laikas ir populiariajai Balio salai. Juozapas dar Lomboke suranda pigiausią įmanomą pervežimą ir keltą iš Lomboko Kutos kurorto, kuriame buvome apsistoję savaitei. Susimokėjus ~9 EUR asmeniui, buvome paimti iš nakvynės vietos, nugabenti iki kelto, čia turėjome luktelti kol atvažiuos autobusas. Sulaipina mus į autobusą, kuriame daugiau prekių ir
Pačios kelionės į Aziją pradžioje norėjau viską planuoti ir iš anksto numatyti lankomus objektus, tačiau kai kelis kartus planai nepavyko, tiesiog nusprendžiau iš to pasimokyti. Visas kelionės detales ir punktus žemėlapyje kartu su Juozapu dėlioti jau atvykus į vietą ir matant realią situaciją. Juk lankydamiesi Javos saloje norėjome užlipti į nemažai ugnikalnių viršūnių, bet dėl
Dar būdami Javos saloje kelis vakarus iš eilės laužėme galvas kurią salą rinktis tolimesniam pažinimui. Lyderė tuo metu buvo Balio sala, ieškojome pigių variantų kaip į ją nuvykti. Radome keletą variantų kombinuodami autobusus, keltus ir traukinius, bei šiek tiek brangesnį – lėktuvu. Kai atrodo nusprendėme kur vykti, kilo mintis patikrinti skrydžius į greta Balio esančią
Sėkmingai užlipus į Merapi viršūnę, nenorėjau nieko kito kaip trumpo poilsio ir naujo plano chuligano ieškant tolimesnio kelionės tikslo. Kartu su Juozapu nusprendėme neužsisėdėti vienoje vietoje ir aplankyti dar vieną Javos saloje įsikūrusį miestą. Sėdę į traukinį nuvykome į Solo miestą, dar gerai žinomą Surakartos vardu. Eilinį kartą panaršę interneto platybes, susirandame pigią nakvynę ir
Nesiliaujant lietui, neliko nieko kito, kaip bėgti nuo jo. Gavę ne vieną rekomendaciją liūčių sezono metu keliauti į šalies rytus, pirkome su Juozapu bilietus į Džogjakartą ir atsisveikinę su Bandungu sėdome į traukinio vagoną. Kelionė truko visą dieną ir Džogjakartą pasiekėme jau sutemus. Vos atvykus patyrėme itin juokingą situaciją. Užsisakę nakvynę internetu, o vėliau susiradę