Singapūras – Nykštukas liūto kailyje

Atsibeldus į Singapūrą apie trečią valandą nakties nesinorėjo nieko kito, kaip saldaus miego. Kelionė autobusu iš Malaizijos turėjusi trukti iki 4- 5 valandų, truko apie 8 valandas. Trumpam stojus pasienyje, patikrą praeiname greitai, deja, dvi vietnamietės taip ir nebegrįžo į autobusą. Jau įvažiavus į Singapūrą vairuotojas šiek tiek pradėjo kvailioti. Regis, pirmą kartą maršrutą įveikinėdamas, ne kartą vairuotojas apsisukinėjo, šiek tiek sugebėjo ir prieš eismą pavažiuoti. Gal ir nieko, kai pagalvoji, kad vis tik galutinė stotelė pasiekta su rankomis ir kojomis:)

Atvykėlius pasitinka Rytis, šiuo metu studijuojantis pagal mainų programą. Vėliau paaiškėja, kad su Ryčiu bute gyvena dar viena lietuvaitė, kompaniją jiems palaiko du austrai, švedė ir kanadietis. Svetingai buvom priimti ir užkariavom studentų buto svetainę beveik savaitei. Laimės kūdikiai galima sakyti, būstas nemokamas, o tai gerokai sumažino kelionės išlaidas šioje brangioje šalyje. Pigiausią nakvynę, kurią buvome radę naršydami internete buvo 30 EUR naktis/dviem. Visi žinom, kad pigiausia nakvynė, tai ne geriausia.

Urbanistinė Singapūro panorama
Singapūro simbolis – liūtas
Saulėlydis ir „dinozaurų“ siluetai

Nuo pirmos akimirkos miestas žavi savo švara ir išpuoselėtais želdiniais visur. Turiu omenyje, tikrai visur, čia krūmai, gėlės ir medžiai yra sodinami, kur tik randama laisvos vietos. Dangų remiantys dangoraižiai ir jų apsodinti stogai, iš toli mojuoja medžių ir krūmokšnių šakomis, ne vieno dangoraižio sienos specialiai apželdintos, gatves jungiančių tiltų konstrukcijos apjuostos žaliuojančiais vijokliais. Žodžiu, kur pažvelgsi, čia atrodo kiekvienas žemės lopinėlis yra išnaudotas maksimaliai. Žinant, kad Singapūras buvo įkurtas tiesiog iškirtus džiungles, o pritrūkus vietos, kai kuriems pastatams tiesiog dirbtinai sukurtas grindinys, galima suvokti, jog dabar kiek įmanoma stengiamasi augalų žalumos stygių likviduoti.

Futuristinės architektūros pastatai
Žvilgsnis iš džiunglių
Paprastas gyvenamųjų namų kvartalas

Miesto – valstybės pažintis prasideda nuo Sentosa salos, kuri dar visai neseniai 2010 metais tapo dideliu turistų traukos centru. Čia kiekvienas atvykėlis ras ko tik širdis geidžia. Valdžia skyrė milžiniškas pinigų sumas įgyvendinti grandiozinio kurorto plėtrą. Visa sala yra paversta milžinišku poilsio kurortu. Nesuskaičiuojamas kiekis įvairiausių pramogų: viešbučiai, parduotuvės, restoranai, kavinės ir barai, atskiros poilsio zonos su pramogų parkais, kazino, Universal filmų salėmis, jūrų, istoriniu karo muziejumi, pasivaikščiojimo takais virš medžių viršūnių, dirbtinėmis salomis ir specialiai sukurtais maudynėms paplūdimiais. Praleidus gerą pusdienį pramogų saloje, pasivaikščiojam su Juozapu palei pakrantę ir užsiropščiame  į  ant kalvos įsikūrusį Mount Faber parką. Čia nuo kalvos viršūnės grožimės Sentosa sala, jūrų uostu su milžiniškais agregatais, primenantys dinozaurus, kurie reikalingi jūrų kroviniams iškelti. Akyse regime įmantrios architektūros gyvenamuosius pastatus, kurių viršūnes puošia dirbtinai įrengtos džiunglės. Nors diena jau įsibėgėjusi, mus prie žemės slegia karštis ir tvankuma. Randame pavėsį, pasikabiname hamaką ir nusprendę tiesiog palūkuriuoti, snūstelime gerai valandėlei. Prabundame, o jau saulė leidžiasi. Akies krašteliu lydime besileidžiančią saulę ir  tuo pat metu žemyn nuo kalvos leidžiamės nesuskaičiuojamu laiptelių taku ir skubame į laikinus namus.

Dirbtiniai paplūdimiai Sentosa saloje
Universal kino studija
Sentoso pramogų komplekse
Saldainiai pramogų parke
Sentosa saloje, pasivaikščiojimo takais virš medžių
Sentosa saloje stūgso milžiniška liūto skulptūra

Savaitė laiko Singapūre praskriejo greitai, dauguma keliavusių ir buvusių turbūt klaustų, ką ten veikti tiek laiko, tačiau kol turėjome nakvynę labai ir neskubėjome. Užtekdavo laiko tęsti pažintį su sparčiai augančiu megapoliu, o vakarai užsitęsdavo pokalbiais iki išnaktų su studentais. Nors studijos Azijoje skamba itin patraukliai ir egzotiškai, tačiau studentų išgyvenimai ir pasakojimai byloja, jog mokslai čia kremtami rimtai, o studijų lygis itin aukštas. Lietuvaitė Agnė dalinosi savo studijų patirtimi ir pasakojo, kad universitete svarbiausias yra pažymys. Jeigu po studijų ieškaisi darbo, tavo gyvenimo ar darbo patirtis yra niekas, svarbiausias vertinimo rodiklis ar būsi reikalingas įmonei yra tavo baigiamasis pažymys. Universitete besimokantys studentai yra skirstomi į darbo grupes, renkamas grupės vadovas, organizuojami nuolatiniai susibūrimai, skirstomos individualios užduotys, neretai dirbama su realia ir egzistuojančia įmone ar kompanija.  Semestro pabaigoje grupės nariai turi skirti balus savo kolegoms. Kadangi, kartais dėl pažymio vyksta aršios kovos, pasitaiko atveju, kad vienas ar keli grupės nariai piktybiškai  skiria žemesnį balą kolegai, nors jis galbūt rodė iniciatyvą ir atlikdavo darbų daugiau, nei kiti. Kad studijų rėžimas yra griežtas, pavyko pačiai pamatyti. Dar prieš aštuntą valandą ryto didžioji dalis jau būdavo išvykę į paskaitas, o grįždavo neretai vėliau nei po aštuntos valandos vakaro. Studentai ne kartą minėjo, kad bibliotekose verda kovos, dėl sėdimos vietos, nes čia ji užimama paliekant knygas, kompiuterius ar kitus asmeninius daiktus. Kai kurie studentai sesijos metu nesivargina net vykti namo, ruošia darbus po kelias valandas, tada snaudžia keletą  poilsio valandų atsineštuose miegmaišiuose ir vėl mokosi. Vieną išskirtinį bruožą kurį, pabrėžė bute gyvenantys jaunuoliai yra tai, kad azijiečių mąstymas neretai yra siauras, nes visos žinios pasitelkiamos tik teorinės, gautos iš paskaitų ar vadovėlių. To pasekoje, neretai didelėms korporacijoms ar įmonėms Azijoje vadovauja europiečiai ar amerikiečiai, kadangi jie nebijo atvirų naujovių, neeilinių sprendimų ir nebijo panaudoti įgytų praktinių įgūdžių.

Pati smagiausia savaitės diena studentams yra trečiadienis, visi po studijų skuba į miestą. Trečiadienis čia vadinamas Lady Night, o studentams jis patinka dėl to, nes visos merginos būtent šią dieną į visus barus, naktinius klubus įleidžiamos nemokamai, gėrimai merginoms pilami nemokamai. Girdėjau pasakojimų, kad kai kuriuose naktiniuose klubuose merginas ir aprengia ir atlieka vakarinį makiažą visiškai nemokamai. Vaikinai taipogi nelieka nuskriausti, nes gėrimai, įėjimai jiems su penkiasdešimt procentų nuolaida. Tokią informaciją mano ausys pirmą kartą girdėjo ir visai nemažai stebino, bet kadangi nesu didelis vakarėlių asmuo, buvo įdomu įspūdžius ir studentų patirtis išgirsti. Žinoma, be trečiadienio yra ir visos kitos savaitės dienos, kurios neretai naudojamos privatiems vakarėliams. Norint patekti į tokius vakarėlius, turi būti draugiškas universitete, turėti nemažai bičiulių, kurie tiesiog tau atsiųs Facebook pakvietimą atvykti arba vakarėlį organizuoti pačiam :). 

Tiesa, gyvenome mes daugiabutyje, kuriame pramogų nestinga, tarsi būtume apsistoję viešbučio komplekse. Visiems gyventojams yra milžiniškas penkiasdešimties metrų baseinas, kuris veikdavo iki dešimtos valandos vakaro, sporto salė, teniso kortai, poilsio zonos su staliukais, kepsninėmis, tad ne kartą pliuškenomės baseine ir buvom nulėkę pralieti šiek tiek sūraus prakaito sporto salėje.

Viena iš populiarių pramogų Singapūre yra pakilti į dangoraižių viršutinius aukštus, juose aplankyti įsikūrusius  restoranus ar barus su panoraminiu vaizdu į miestą. Vieni pastatai įsileidžia nemokamai, tačiau privalai ką nors užsisakyti bare, kituose jau reikia mokėti už pakilimą. Pavyzdžiui norint pakilti į Marina Bay Sand viešbutį turi arba susimokėti arba būti viešbučio svečiai. Pageidaujantiems pasimaudyti garsiajame Infinity baseine, turi užsisakyti kambarį. Supratom, kad tokios pramogos ne mūsų kišenei ir nusprendėm nešvaistyti kelionės biudžeto. Tiesą pasakius mes nesuklydom dėl savo sprendimo, nes paskutinį vakarą radome būdą, kaip užkilti ant daugiabučio stogo, kuriame buvome apsistoję. Užkilimas buvo liftu, laiptais, o tada teko ropoti per vieno iš aukščiausiame aukšte įsikūrusio buto stogą ir tikėtis, kad iš nei vieno buto į koridorių niekas neišlįs ir mūsų neužklups. Patekus ant stogo, nemeluosiu, burna atsivėrė nuo milijoniniame šviesos žiburėlių fone, paskendusio miesto vaizdo. Tiesiog norėjosi sėdėti, tylėti ir stebėti, kažkur šviesos įsijungia, kažkur dingsta nakties tamsoje, tačiau mūsų su Juozapu rizika pasiteisino, o vaizdai viršijo visus lūkesčius.

Vaizdas užsiropštus ant daugiaaukščio stogo
Naktinė Singapūro panorama
Naktinis Singapūras

Ką veikti mieste? Pramogų čia begalė. Vien važinėjant metro galima tiesiog stoti kiekvienoje stotelėje, klaidžioti tarsi labirintuose gatvėmis, apsuptomis aukštaūgių dangoraižių. Patogiausia mieste naudotis metro ar autobusais. Kai kuriems turistams yra patogiau įsigyti turisto pasą, mums užteko metro kortelių, kurios galioja iki šešių kartų, po trečiojo panaudijomo grąžinamas kortelės dešimties centų depozitas, o vykstant paskutinįjį kartą suteikiama tos pačios sumos nuolaida pravažiavimui. Bilietų kainos, nebuvo tokios didelės kaip tikėjomės, dažniausiai už vieną pravažiavimą mokėdavome apie du Singapūro dolerius (~ 1,30 EUR), reiktų žinoti, kad bilietai perkami automatuose, kurie priima tik smulkias kupiūras, norint pasismulkinti reikia kreiptis į kasą, tačiau čia bilietai neparduodami, tik smulkinamos kupiūros ir suteikiama informacija. Kartą atvykus į vieną iš stotelių, buvom informuoti, kad metro linija šiuo metu neveikia, pasakė važiuoti autobusu. Šiek tiek sunerimome, juk ką tik nusipirkome bilietus, o reiks dar papildomai pirktis ir autobuse. Galiausiai tokia situacija buvo išspręsta gyventojų ir mūsų naudai. Iškviesta daugiau autobusų, kurie už patirtus nepatogumus, nugabeno nemokamai visus keleivius iki artimiausios metro stoties, kurioje veikė visos linijos.

Singapūro gatvės
Akrobatų pasirodymas miesto centre

Žvalgėmės mažosios Indijos kvartale, kuris tik ką buvo atšventęs Deepavali, kai kur vadinamas Diwali (šviesos festivalį). Ši šventė svarbi visiems hinduizmo religijos sekėjams, kurie festivalio metu švenčia gėrio pergalę prieš blogį, o ta proga visos kvartalo gatvės išpuoštos lemputėmis, kiekvieni namai specialiai degina žvakutes. Važinėjant viešuoju transportu ir stojant mažosios Indijos stotelėje, garso operatorė praneša ne tik stotelės pavadinimą, tačiau džiaugsmingai sveikina ir su svarbia švente. Visos parduotuvės, kavinės, valstybinės įstaigos, gyvenamieji namai iškabinę plakatus su spalvingais sveikinimais.

Mažosios Indijos kvartalas ir pagrindinė šventykla
Šventiškai papuoštos gatvės
Indų kultūrai būdingos ryškios spalvos
Gatvės menas, pasakojantis Indų gyvenimo tradicijas
Indų kvartale. Kabantys gėlių vėriniai
Indų kvartale. Įėjimas į šventyklą
Lempučių daug ir visur

Daugumoje Azijos valstybių yra įprasta, kad mažumos koncentruojasi, o augant populiacijai vietos pavadinimas, vėliau gatvių ar viešojo transporto stotelės vadinamos tautų, šalių ar kultūrų pavadinimais. Tad lankant didžiuosius miestus ar valstybių sostines neabejojama, kad rasite mažąją Indiją (ang. Litlle India) ir mini Kinijos miestą – kvartalą (ang. China Town). Aplankę mažąją Indiją klaidžiodami po Singapūrą pasisukiojome ir po Kinijos kvartalą. Singapūre, jis nėra toks įspūdingas, kokius jau pavyko pamatyti Tailande ar Malaizijoje. Galbūt todėl, nes didžioji dalis valstybės gyventojų ir taip yra kinų kilmės, tad jie išsibarstę visame megapolyje.

Keliaujant visada ir dažnas mums buvo klausimas kur galime pigiai pavalgyti. Mūsų patirtis byloja, kad dažniausiai kinų ar indų kvartalai siūlo gana pigius patiekalus, lyginant su kavinėmis ar barais, kurių buveinė arčiau centro ar labiau lankomų turistinių objektų. Singapūre maisto pasirinkimas milžiniškas, tik spėk valgyti ir norėti dar. Pats didžiausias ir pigiausias patiekalų pasirinkimas dažniausiai yra taip vadinamuose Food Court’uose, tai vietos, kuriose koncentruojasi nemažai maisto kioskų ar kavinukių siūlydamos įvairių tautų virtuves ir patiekalus. Pilnai pakanka  užsisakyto patiekalo su gėrimu ir sotumo jausmas garantuotas sumokėjus tarp keturių iki dvylikos Singapūro dolerių (~ 2,5 – 8 EUR). Žinoma, jeigu tai bus arčiau centro arba populiaresnė vieta, tiek sumokėsite vien už kavos puodelį.

Žuvis korejietiškai
Kiniška saldžiarūgštė vištiena
Kinų kvartalas

Turbūt didžiausias Singapūro traukos centras yra medžiai gigantai (bent jau Google paieškoje įvedus šalies pavadinimą, pirmieji vaizdai yra siejami būtent su Singapūro medžiais), man jie labiau priminė medžius iš fantastinio filmo „Avataras“. Šiuos medžius aplankyti pavyko net dukart. Pirmąjį kartą pavėlavom į prasidėjusi šviesų ir garsų šou, tad paklaidžiojom jau tamsos apsuptame parke, tačiau nosies nenukabinom ir sekančią dieną paskyrėm visos Marina Bay apžvalgai. Visą dieną vaikščiojom pakrante, buvom sąžiningai stebinami architektūros statinių. Aplink žymiąją pakrantę vaikščiodami pamatėme iš visų pusių Marina Bay Sands viešbutį, kuris garsėja savo Infinity baseinu, įspūdingų panoraminiu vaizdu, bei prabangiu baru. Viešbutis yra sujungtas kartu su milžinišku prekybos centru, jame įsikūręs garsusis kazino ir metro stotis. Skrodžiant per prekybos centrą pirmą kartą pamatau artėjančių švenčių simbolį – papuoštą Kalėdų eglę. Prieplauka suprojektuota itin patogiai, vos keli žingsniai nuo prekybos centro, jau grožiesi lotoso formos ArtScience muziejumi, vėliau matai didžiausią pasaulyje apžvalgos ratą, galiausiai žingsniavome pro Esplanade – teatrus, kurie įrengti taip, kad nesunkiai galima organizuoti pasirodymus ir renginius tiek atviroje, tiek uždaroje patalpoje. Baigiant savo žygį stojome kelioms nuotraukoms šalia Singapūro simbolio – liūto. Mieste jų suskaičiuojama iki penkių, man pavyko pamatyti tris: Sentosa saloje, Faber Mount parke ir žinoma pasididžiavimas esantis pačioje prieplaukos širdyje.  Tik prasidėjus saulėlydžiui nužingsniavome dar kartą į Gardens by the Bay, medžių milžinų ir botanikos parką. Tą kartą, spėjom pasivaikščioti po precižiškai sutvarkytą parką, pamatėm grandiozinį ir turistus prikaustantį šou nuo pradžių iki pabaigos, o traukiant namų link dar atlošinėjom galvas, gaudydami šokinėjančias šviesas žymiojo viešbučio Marina Bay Sands   kambarių languose.

Medžiai gigantai
Milžinas medis ir aš
Singapūro medžiai
Didžiausias pasaulyje apžvalgos ratas
Vaizdas į Marina Bay Garden
Marina Bay

Nors kuriant visą valstybę visos džiunglės buvo iškirstos, tačiau siekiant gyventojų pasitenkinimo yra nemažai lankytinų parkų net rezervatų. Gana dažnai turistų yra lankomas centrinis miesto botanikos parkas. Parko širdyje už papildomą mokestį galima aplankyti specialų orchidėjų sodą, kuriame rasi daugiausia skirtingų orchidėjų rūšių pasaulyje. Kai Europos parkuose vaikštinėjant galima sutikti gausybę voverių, čia ne mažiau populiaru stabtelti pėsčiųjų take ir praleisti greitai ropojantį varaną. Parke gausu poilsio zonų, nemažai skulptūrų, skirtingų pasivaikščiojimo takelių, daugybė skirtingų medžių, krūmų ir augalų su informacinėmis lentelėmis. Tikras rojus botanikams ir augalų mėgėjams.

Takas vedantis į botanikos sodą
Parke sutiksi daug per kelią bėgančių varanų
Pavėsinė parko viduryje
Orchidėjų laukai

Tiesa, norintys daugiau pramogų ir didesnių parkų turėtų aplankyti penkis parkus, kurie užima milžinišką plotą ir yra kartu sujungti takais, pasivaikščiojimams skirtais tiltais ir takais virš medžių, panašiai kaip Lajų takas Lietuvoje. Parkuose gausu pramogų, kaip žaidimų aikštelės vaikams, stacionarios sporto aikštelės, dviračių takai, poilsio – edukacinės zonos, kuriose mokoma apie ūkininkavimą, vaikai  su suaugusiųjų priežiūra gali patys mokytis sodinti, laistyti mini darželius. Viename iš parkų tiesiog įsteigtas atviras namas, įmituojantis paprastą gyvenamąjį namą su atskirais kambariais, tie kambariai yra visiems lankytojams atviros zonos, kuriose gali jaustis kaip namuose, yra virtuvė su įprastais rakandais, svetainė su sofa lova ant kurios gali prisėsti poilsio akimirkai ir mini kambariai su foteliais, lentynomis, spintomis. Sukiojantis šiame name, viena kiniečių pora su fotografu tiesiog darėsi fotosesiją, o šios patalpos neretai naudajomos vestuvių kadrams. Vaikštant pėsčiųjų takais, perėjome keletą įspūdingų tiltų, įspūdingų, nes architektūriškai įmantrūs, futuristiniai, tačiau kažkaip deramai įtilpę į gamtinį kraštovaizdį. Lankant įvairius parkus, paskutinį  ir išskirtinį parką pasilikome kaip desertą. Kalbu apie Haw Par Villa, tai teminis parkas, kurio pagrindinis vertimas būtų kaip „pragaro parkas“.  Išties šiame parke pinasi budizmo, konfucionizmo religijos, bei kinų mitologinės istorijos. Tam tikrose parko vietose skulptūros buvo itin nedidelės ir kukliame plote veikėjai pasakojo istorijas ar svarbius kultūrinius įvykius, kai kurios skulptūros – milžiniškos ir akivaizdžiai naudojamos konkrečiam veiksmui, kovos scenai pademonstruoti. Bet kuriuo atveju, visos skulptūros įdomios tematikos, spalvingos, įvairių dydžių ir jų visame parke virš tūkstančio. Vos įžengus į parką pralinksmino specialus ženklas, jog dabar itin populiarus pokemonų žaidimas čia draudžiamas.

Pėsčiųjų takai virš medžių
Dirbtiniame name
Teminis parkas
Kovos scena teminiame parke
Bėgantys vaikai
7 Henderson bangų aukščiausias šalyje pėsčiųjų tiltas

Minint apie įvairius ženklus ir draudimus, šiek tiek stebino, nes gyvenimas šalyje man turbūt keltų daugybę įvairių, dviprasmiškų jausmų. Važiuojant metro negali nei valgyti, nei gerti, baudos milžiniškos (toleruojama jeigu atsigersi vieną kitą gurkšnį vandens), ženklai neiti, nelipti, neliesti, neklausyti muzikos,neturėti gyvūnų ar nevedžioti jų, nefotografuoti, nedemonstruoti šiltų jausmų, viešai nerūkyti, nekramtyti kramtomosios gumos. Didelės baudos skiriamos už šiukšlinimą, homoseksuolių jausmų demonstravimą, greičio viršijimą ar perėjimą per gatvę ignoruojant perėją. Šalis turi itin griežtą politiką  ir už narkotikų vartojimą ar platinimą skiriama mirties bausmė. Suvokiu, kad visi ženklai yra norint kurti ir gyventi supratingoje ir atsakingoje visuomenėje, tačiau man turbūt labiau veikia edukaciniai projektai, kurie bando pateikti teigiamas ir naudingas puses, jeigu pasielgsiu vienaip ar kitaip, atsisakydama neigiamo elgesio, o ne visuomenės auklėjimas, paremtas draudimais, baudomis ir baimėmis. Kai man traukiantis iš kišenės telefoną, iškrito parduotuvės čekis, už nugaros stovėjęs vyriškis pradėjo į mane badyti pirštu ir gana nemaloniu balso tonu įsakiai teigti, kad šiukšlinu. Pikta pasidarė, nes tikrai neatvažiavau į Singapūrą, kad galėčiau jį pašiukšlinti. Nors Singapūras yra laikoma demokratine šalimi, tačiau spauda kontroliuojama, tokie įvykiai kaip nelaimės, gaisrai, vagystės, aferos nėra plačiai pateikiami liaudžiai. Iš vienos pusės tarsi kontrolė nėra gerai, tačiau tuo pačiu Singapūras gali pasigirti vienu iš mažiausiu nusikalstamumo lygiu pasaulyje. Iš vienos pusės, viskas gražu, švaru, geros gyvenimo sąlygos, ką veikti yra ir panašiai, tačiau tuo pačiu metu jautiesi apribojamas ir galvoji, kad po kažkiek laiko arba susitaikytum su taisyklėmis ir gyvenimo būdu arba norėtum pabėgti, nes  trūktų oro, o gal tiesiog pasidarytų per ankšta. 

Pokemon Go žaidėjams čia ne vieta 🙂

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *